Respublikinis socialinis – kultūrinis projektas „Trys kartos“

    Visi šeimoje turime tradicijų, kurias perduodame iš kartos į kartą. O gal kuriame naujas? O gal neturime, bet norime sukurti? Tokiais klausimais pradėjome respublikinį socialinį – kultūrinį projektą „Trys kartos“. 

Šio renginio tikslas – supažindinti mokinius su senelių ir tėvų buvusia ir esama maisto, žaidimų ir kelionių istorija, puoselėti kultūrą ir ją perduoti iš kartos į kartą. Į projektą įtraukėme daugybę mokinių, tėvų ir senelių. 

   Džiaugiamės, kad mokiniai turėjo galimybę daugiau laiko skirti šiltiems pokalbiams su tėvais ir seneliais, pasidomėjo jų vaikystės, jaunystės tradicijomis. Projekto metu bendradarbiavome su Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubu „Draugystė“ mokiniais ir mokytojais. Dalyviai I etape turėjo surinkti medžiagą apie vaikų  (mokinių) tėvų ir senelių skaniausius ir mylimiausius patiekalus, įdomiausius žaidimus, įsimintiniausias keliones. 

    II etapo metu surinkta medžiaga buvo koreguojama ir iš jos kuriama elektroninė knyga, kurioje patalpinti ne tik skaniausi pyragų, blynų ir keisčiausių negirdėtų patiekalų receptai, bet ir vaikų piešiniai apie šeimas, žaislus ir žaidimus, nuotraukos iš įspūdingiausių ir tolimiausių kelionių. 

  III etape susitikome su projekto partneriais. Mus pasitiko graži balta žiema, šaltas vėjelis prie jūros ir šilta atmosfera kūrybinėse dirbtuvėse. Mokiniai su keramikos mokytoja lipdė angeliukus, kuriais papuošė eglutes savo namuose. Mokytojos ir direktorius su edukatore Olga Jurėne dalyvavo gerumo akcijoje „Atviruko burtai“ ir gamino atvirukus vienišiems seneliams šv. Kalėdų proga. Po kūrybinių dirbtuvių prasidėjo šventinis susitikimas. Vokalo mokytoja dainavo žemaitiškas dainas, papasakojo apie Klaipėdos krašto Kalėdų tradicijas. Mokiniai vieni kitiems pristatė savo sukurtas elektronines knygas, papasakojo apie  savo krašto tradicijas, kartu mokėsi senovinių žaidimų – šokių .

   Atlikdami projekto veiklas, mokiniai  sužinojo, kad skyrėsi ne tik senelių ir tėvų žaidimai, maisto gaminimo tradicijos, bet ir Klaipėdos bei Raseinių krašto tradicijos. Tėvams ir seneliams buvo puiki galimybė prisiminti, vaikams – galimybė paklausyti. Mokiniai įvertino, kad smagu turėti senelius, įdomu klausytis jų istorijų. O seneliams ir tėvams labai svarbu perduoti žinias, patirtį, pomėgius vaikams ir vaikaičiams, norintiems žinoti apie save ir savo praeitį. Buvo akcentuota: „Jeigu šeima neturi tradicijų, visada jas gali susikurti – originalias, savitas, įdomias“.

   Patirtos akimirkos kartu su seneliais ir tėvais, aplankytos vietos, įspūdžiai išliks ilgam atmintyje. Projekto dalyviams smagiausia, kad šeimose gali pasakyti: „Mes užaugome, bet tradicijos išliko“.