Birželio 14 d. minima Gedulo ir Vilties diena

Ar žinome, ar susimąstėme, kodėl Gedulo? 1941 m. birželio 14 dienos naktį, 3 val., Lietuvoje pradėti masiniai areštai ir trėmimai. Lietuviai ištisomis šeimomis prievarta buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Ar pagalvojome, kodėl Vilties? Sovietų okupacija visiškai sunaikino Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Daug žmonių buvo nužudyta, ištremta, kai kurie nuo baisių negandų pabėgo į Vakarus. Kad ir kur lietuviai buvo likimo nublokšti, atkakliai saugojo savo tradicijas, kultūrą ir niekada neprarado vilties grįžti į Tėvynę Lietuvą.

Mūsų mokyklos istorija taip pat mena tas dienas. Nemažai buvusių senosios gimnazijos mokinių ir mokytojų bei jų šeimų narių patyrė tremties siaubą. Buvęs mūsų mokyklos mokinys, kovotojas už Lietuvos laisvę ir žmogaus teise Viktoras Petkus, kurio vardu pavadinta mūsų mokykla, tremtyje, kalėjimuose, lageriuose praleido net 25 metus... Šiandien ant jo kapo uždegtos žvakutės–pagarbos ir atminimo simboliai.

Mokykloje susirinkome prie Atminimo lentos, kurioje surašyti 37 vardai ir pavardės mūsų buvusių mokytojų ir mokinių, 1941–1954 m. žuvusių partizaninėje kovoje už Lietuvos laisvę. Lietuvoje šiandien vyksta tradicinė akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Ir mes, ištardami Atminimo lentoje įrašytus vardus ir pavardes, išgirskime ir išsaugokime prisiminimus.