Vasario 21–oji – Gimtosios kalbos diena!

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie 3 milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.

Lietuvių kalba yra viena iš seniausių kalbų, unikali savo tarmėmis. Ji ne tik įdomi, graži, daininga, bet vienintelė turinti raidę „ė“. Iš visų Europos kalbų lietuvių kalboje yra daugiausia maloninių ir mažybinių žodžių. Dėl šios priežasties lietuvių kalba yra laikoma viena poetiškiausių kalbų.

Lietuvių kalbą sudaro apie pusę milijono žodžių. Didysis lietuvių kalbos žodynas yra vienas didžiausių pasaulyje – jį sudaro 20 tomų. Lietuvių kalbos žodyne yra surinkti visi kada nors egzistavę žodžiai, tarp kurių tarmiški, įvairios svetimybės ir net keiksmažodžiai. Jame galima rasti ir jau išnykusių žodžių, kadaise naudotų mūsų protėvių, bet dėl pasikeitusio gyvenimo būdo tapusių nebeaktualiais.

Lietuvių rašomosios kalbos atsiradimas faktiškai siejamas su pirmąja lietuviška spausdinta knyga 1547 m. – lietuvių raštijos pradininko evangelikų liuteronų kunigo Martyno Mažvydo „Katekizmu“. Joje atspausdinta ir pirmoji lietuviška abėcėlė. Galima sakyti, kad lietuvių kalba yra labai sena ir archajiška.

Mes turim gražią tautosaką, daug padavimų, legendų, mįslių, pasakų, patarlių, priežodžių ir dainų. Tautosakoje pasakojama apie tai, kas dedasi žmonių, gyvūnų ir augalų pasaulyje, bet nemaža prikuriama ir nebūtų dalykų. Tai moko, lavina vaizduotę, prajuokina ir ugdo jautrumą kalbos grožiui. Dėl to turime gerbti mūsų protėvių indėlį į kalbos išsaugojimą ir ją branginti. (Informacija paimta iš įvairių šaltinių).

Su Gimtosios kalbos diena!