Puikūs pasiekimai nacionaliniame jaunųjų tyrėjų konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“

„Kovo 20 d. paskelbti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) organizuojamo nacionalinio jaunųjų tyrėjų konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ nugalėtojai.  Šiemetiniame konkurse dalyvavę trečiokai – aštuntokai iš visos Lietuvos idėjų mokslo darbams nestokojo: aiškinosi, ar kiaušinio lukštas gali atlaikyti ketvirtokės masę, ką reiškia posakis „kaip vanduo nuo žąsies“, tyrinėjo vinių koroziją, rašoma LINEŠA pranešime žiniasklaidai. 

„Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ – bene vienintelis jaunųjų tyrėjų konkursas šalyje, kuriame mokslo darbus pristato itin jauno amžiaus dalyviai – jau trečiokai – ketvirtokai.

Šiemetiniam konkursui iš viso sulaukta 43 tiriamųjų darbų, dalyvavo 69 mokiniai ir 24 mokytojai. Į baigiamąjį konkurso etapą pakviesti 30-ies darbų autoriai: 47 mokiniai ir 16 jų vadovų mokytojų.

„Ateityje tikrai atliksime biologijos mokslinius darbus. Norime užaugę tapti biologais, mokslininkais. Bet kaip bus iš tikro – nežinia, gal augant dar keisis norai, ateitis yra ateitis“, – kalbėjo vieną iš pirmųjų vietų šiemetiniame konkurse užėmę Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos trečiokai Lukas Bukauskas ir Astijus Juška. Berniukai konkursui pristatė darbą, kuriame aiškinosi, kokiais būdais gyvūnai prisitaiko prie aplinkos. „Išsiaiškinome, kad daugiau gyvūnų slepiasi, o mažiau tokių, kurie įspėja spalvomis, kad jie yra nuodingi ir neskanūs. Labai patiko atlikti tyrimą, negalėjome patikėti, kad žiedmusės apsimeta vapsvomis, kad jų nesulestų. Žiogas žalias, tad slepiasi žalioje žolėje; strėliukė slepiasi ant šakų apsimesdama šaka“, – atradimais dalinosi jaunieji tyrėjai.
Viltė Jasutytė, Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos aštuntokė, pirmąją vietą užėmusio darbo „Paprastojo uosio fluorescencinių savybių panaudojimas švytinčių dažų gamybai“ autorė, pasakoja, kad dar būnant penktoje klasėje mokytojos pasiūlyta tema tiek sudomino, jog tyrimą tęsia jau ketvirtus metus. Jaunosios tyrėjos tikslas – išsiaiškinti, ar uosio fluorescencines savybes galima panaudoti švytinčių dažų gamybai ir panaudoti meninėje kūryboje. „Nesitikėjau, kad man patiks mokslas, esu „prie meno“, bet manau, kad ateityje tikrai norėčiau būti biochemijos srities mokslininke“, – kalbėjo Viltė.
Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos biologijos mokytojai Rasai Vaišvilienei šiemetinis konkursas – itin derlingas. Šiemet laurus nuskynė net trys jos mokinių atlikti moksliniai darbai: Viltė, Lukas ir Astijus užėmė pirmąsias vietas, o jos vadovaujamų šeštokių Rūtos ir Andrėjos darbui „Neatpažinti augalų gyventojai arba mažųjų inžinierių pėdsakais“ atiteko antroji vieta 5–6 klasių grupėje.
Mokytoja skaičiuoja nuo 2000 m. į įvairius mokslinius konkursus atlydėjusi kelias dešimtis savo mokinių, nemažai jų skynė laurus. „Ar sunku sudominti vaikus mokslu? Svarbiausia pačiai tuo degti, kai darome eksperimentus su vaikais, neslepiu, kad man pačiai tai smagu, tada ir vaikai užsidega“, – šypsojosi R. Vaišvilienė.

Sveikiname nacionalinio jaunųjų tyrėjų konkurso „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį 2026“ mūsų progimnazijos nugalėtojus ir jų darbų vadovę biologijos mokytoją metodininkę Rasą Vaišvilienę:
3–4 kl. grupėje I vietą laimėjo darbo „Apie gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos būdus“ autoriai Lukas Bukauskas, Astijus Juška (3a klasė);
5–6 kl. grupėje II vietą laimėjo darbo „Neatpažinti augalų gyventojai, arba Mažųjų inžinierių pėdsakais“ autorės Rūta Zurlytė, Andrėja Mikalauskaitė (6b klasė);

7–8 kl. grupėje I vietą laimėjo darbo „Paprastojo uosio fluorescencinių savybių panaudojimas švytinčių dažų gamybai“ autorė Viltė Jasutytė (8a klasė).

Konkursas „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“ skirtas 3–8 klasių mokiniams, norintiems išbandyti mokslininko ar išradėjo batus ir pristatyti savo atliktus gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos ar žemės ūkio mokslo sričių tiriamuosius ar inžinerinius darbus visiems, besidomintiems mokslu. Darbai vertinami atskirose 3–4, 5–6, 7–8 klasių grupėse.

Konkurso tikslas – skatinti mokinius tyrinėti aplinką ir padėti atskleisti jų prigimtines galias, ugdyti kūrybinius, intelektinės ir praktinės veiklos gebėjimus. Formuoti mokinių mokslinio mąstymo ir tiriamojo darbo įgūdžius“.

Ištraukos  ir nuotraukos – iš Švietimas, LRT