Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

Pagrindinio ugdymo programos mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra progimnazijos ugdymo turinio dalis ir derinama su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą bei direktoriaus patvirtintais dokumentais.

Ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimai. Vertinimo metodus mokytojai derina tarpusavyje, informuoja ir aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) daromą pažangą, mokymosi pasiekimus. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, kompetencijos:

1. 5–8 kl. mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti pasirinktinai naudojami pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, darbų aplankai, mokymosi pasiekimų aprašai, mokinio charakteristikos, į(si)vertinimas, aprašomasis vertinimas ir kt. Mokytojų ilgalaikiuose planuose aprašoma vertinimo sistema, o trumpalaikiuose planuose – kas, kada, už ką, kaip bus vertinama;

2. vertinimas mokant ir mokantis (mokytojas vertina tai, kas numatyta uždaviniuose ir žinoma mokiniui, skatina motyvaciją, planuodamas tolimesnį mokymą, atsižvelgia į mokinių polinkius, interesus, rengia užduotis sėkmei patirti);

3. vertinama sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas, fiksavimas;

4. testai ar savarankiški darbai rašomi išėjus temą ar skyrių pagal mokiniams iš anksto žinomus vertinimo kriterijus;

5. pažangos analizė atliekama, numatant tolimesnius tikslus ir uždavinius bei skatinant mokymosi motyvaciją.

Mokinių pasiekimai fiksuojami pagal progimnazijos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatus. Dalyko mokytojas fiksuoja pažymį elektroniniame dienyne. Klasės vadovas mėnesio pabaigoje mokiniams, neturintiems prieigos prie interneto, atspausdina pažangumo ir lankomumo ataskaitas, įvertinimą fiksuoja pusmečių, metinėse suvestinėse, mokinių asmens bylose (mokslo metų pabaigoje), Pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies baigimo pažymėjimuose. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui informaciją apie mokinių pasiekimus patalpina progimnazijos internetinėje svetainėje, pažangumo ir lankomumo rezultatų suvestines pristato progimnazijos bendruomenei ir pateikia Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui:

1. pagrindinio ugdymo pirmos dalies programos mokiniams pusmečio pažymiai išvedami:

1.1. iš to pusmečio pažymių vidurkio;

1.2. metinis įvertinimas išvedamas iš visų metų pažymių (įvertinimų) vidurkio;

2. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pažangos ir pasiekimų vertinimas:

2.1. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, aptartus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais: keliamosios klasės (5–8) mokinio mokymosi pasiekimai vertinami, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais;

2.2. mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimai vertinami atsižvelgus į jo galias, vertinimo suvokimą, daromą ir numatomą asmeninę pažangą, specialiuosius poreikius, numatomą pažangą ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinama taikant 10 balų vertinimo sistemą (nevertinama nepatenkinamai);

2.3. vertinimo kriterijai, mokymo stiliai ir vaiko mokymosi pasiekimų vertinimas su tėvais (globėjais, rūpintojais) aptariami metų pradžioje, pusmečių ir metų pabaigoje, dalyvaujant progimnazijos vaiko gerovės komisijai, klasės vadovui, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams.

Dešimtbalė vertinimo skalė pagrindinio ugdymo klasėse:

Pasiekimų lygis

Balai 

 

Trumpas apibūdinimas. Rašydamas pažymį mokytojas turi laikytis vieningumo principų (t. y., vertinimas turi būti orientuotas į šiuos nurodymus)

aukštesnysis

10 (dešimt)

„10“ (puikiai), kai užduotis ar atsakinėjimas atliktas be klaidų

9 (devyni)

„9“ (labai gerai), kai užduotis ar atsakinėjimas iš esmės yra atliktas labai gerai, tačiau yra neesminis netikslumas ar suklydimas

pagrindinis

8 (aštuoni)

„8“ (gerai), kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų

7 (septyni)

„7“ (pakankamai gerai), kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų

patenkinamas

6 (šeši)

„6“ (patenkinamai), kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą

5 (penki)

 

„5“ (pakankamai patenkinamai), kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties ir 50 proc. užduoties atliko gerai

slenkstinis

4 (keturi)

4“ (silpnai), kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė klaidų, dėl kurių neįmanoma įžvelgti mokinio bandymų

nepatenkinamas

3 (trys)

 

„3“ (blogai), kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties

2 (du)

„2“ (labai blogai), kai negalima suprasti, ką mokinys bandė užduotyje padaryti

1 (vienas)

mokinys atsisakė atsakinėti, nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties, neatsiskaitė

Neįskaityta

mokinys nedavė darbo(-ų), padavė tuščią lapą ir pan., per pusmetį/pusmečius surinko vertinimus „neįskaityta“. „Neįskaityta“ reiškia, kad bus papildomi darbai (tų dalykų, kurie vertinami „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ (neįsk“)

Vertinimas mokant

Mokytojas, pradėdamas naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.

Mokinio žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas;

 nepatenkinamas įvertinimas–įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“), 1–2–3 balų įvertinimas.

vertinant mokinio pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius:

1. pagrindinio ugdymo bendrosiose programose išskirti 4 pasiekimų lygiai – slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis;

2. pagrindinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų;

3. mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Pasiekimų lygiai yra gairės mokytojui, planuojant ugdymo procesą, numatant aukštesnius lūkesčius visiems mokiniams, ne tik tiems, kurių didelis mokymosi potencialas, taip pat teikiant veiksmingą pagalbą pagrindinio lygio nepasiekusiems mokiniams.

Vertinant mokinio pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami parašant pažymį. Rinkdamas mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojas vadovaujasi progimnazijoje priimtais ir su mokiniu aptartais susitarimais. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.

Mokinio pasiekimai, įgyti mokantis dalykų modulių, vertinami „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ („neįsk“).

Dorinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ („neįsk“).

Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ („įsk“) arba „neįskaityta“ („neįsk“).

Įrašas „atleista“ („atl“) įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir progimnazijos vadovo įsakymą.

Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas: minimalus pažymių skaičius per pusmetį yra savaitinių valandų skaičius +2:

1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais/įskaitomis;

3. jei dalykui mokyti skirta 3–4 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5–6 pažymiais;

4. jei dalykui mokyti skirta 5–6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7–8 pažymiais;

5. pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui 5 klasėje ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis: mokinio pasiekimai pirmąjį mėnesį netikrinami savarankiškais darbais ir nevertinami nepatenkinamais pažymiais. Norėdamas išsiaiškinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus mokytojas taiko individualius mokinio pažinimo metodus.

  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Pamokų laikas
Pertrauka
  • 1. 08.00 – 08.45
  • 2. 08.55 – 09.40
  • 3. 09.50 – 10.35
  • 4. 10.55 – 11.40
  • 5. 12.00 – 12.45
  • 6. 12.55 – 13.40
  • 7. 13.50 – 14.35
  • 8. 14.45 – 15.30
  • 9. 15.40 – 16.25
  • 10. 16.35 – 17.20
  • 11. 17.30 – 18.15